Senoviški lietuviški sausio pavadinimai: ragas, siekis, pusčius, vilkų mėnuo.
Sausio 1 d. – Naujųjų metų šventė
Sausio 6 d. – Trys Karaliai.
Sausio 19 d. – Kumeliuko krikštynos, Krikštai
Sausio 25 d. – Pusiaužiemis, Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas
Naujųjų metų šventė. Švęsti Naujuosius metus mūsų krašte, o ir visoje Europoje, yra gana nauja tradicija.… Skaityti toliau →
Sausis, lot. Januarius Iānuārius (Janus + arius – Januso mėnuo) – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Keliamaisiais metais sausis prasideda ta pačia savaitės diena, kaip balandis ir liepa. Ne keliamaisiais – ta pačia savaitės diena kaip ir spalis.
Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.… Skaityti toliau →
Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų – per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.
Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetrį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą.… Skaityti toliau →
Kokia bebūtų priežastis, akivaizdu, kad klimato kaita jau paveikė Lietuvą. Neseniai išgirstas posakis „trys kartai iš eilės – dar sutapimas, o keturi – jau tendencija“ puikiai apibūdina mūsų situaciją. Tai turbūt jau ketvirta iš eilės sausa ir karšta vasara Lietuvoje. Ir ką gi tai reikštų sodininkystei? Nejaugi šaltos ir drėgnos Lietuvos vasaros jau yra praeities reikalas? O jeigu ir taip, tai kaip mes galėtume prisitaikyti prie pakitusių klimato sąlygų (sausros streso) ir pakeisti mūsų nusistovėjusius sodininkystės bei daržininkystės metodus?… Skaityti toliau →