Seminaras Panevėžyje

Panevėžyje 2017-04-24 įvyko seminaras, kuriame buvo aptariami sodininkų klausimai, jų sprendimo būdai.


SEMINARAS „SODININKŲ BENDRIJOMS AKTUALŪS KLAUSIMAI, JŲ SPRENDIMO BŪDAI“ 

Panevėžys,
2017-04-24

Renginio organizatoriai:
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Vieta: Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys.

Dalyviai – LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, seimo narys Povilas Urbšys, seimo narės Guodos Burokienės padėjėja V. Mockevičienė, miesto ir rajono sodininkų bendrijų atstovai.

Apie LSBA veiklą 2016 metais pristatė pranešėjas LSBA pirmininkas Juozas Ravinis. Visi pagrindiniai darbai yra paskelbti tinklalapyje stg.sbasociacija.lt. Pagrindinė seminaro tema buvo sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms. Buvo pristatyti paskutiniai asociacijos žingsniai sprendžiant šią problemą (pasitarimai seimo aplinkos komiteto posėdžiuose taip pat aprašyti tinklalapyje). Aptarta kokie yra trukdžiai ir trūkumai, kurie neleidžia pradėti kelių perdavimo, ir apžvelgta tolimesnė veikla šiuo klausimu.
Sodininkų bendrijų pirmininkams ir jų atstovams buvo atsakyta į klausimus dėl įstatų keitimo, ne sodininkų bendrijos narių mokesčių ir teisių, dėl privažiuojamųjų kelių tvarkymo susitarimo su savivaldybe, dėl valstybinėje žemėje esančių bendrijos kelių kadastrinių matavimų reikalingumo, taip pat aptarti kai kurie individualūs bendrijų klausimai ir problemos.

Lietuvos seimo narys ir valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys prieš aptardamas situaciją seime dėl sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo, paragino sodininkus vienytis ir jungtis prie asociacijos arba kurti savo asociacijas tam, kad būtų išgirsti ir galėtų spręsti savo problemas. Taip pat buvo išsakyta kritika LSB asociacijai, kad įstatymo pataisa buvo pateikta per seimo narį, o ne per vyriausybę. Jeigu vyriausybė būtų iniciavusi įstaymo pataisas susijusias su bendrijų keliais, procesas greičiau pajudėtų.

SB „Kaubariškis“ pirmininkė Eugenija Kepenienė pasidalino patirtimi, kaip kovoja dėl savo bendrijos gerbūvio, kiek parašiusi kreipimųsi į įvairias instancijas. Iš keleto pirmininkų buvo pateikti pasiūlymai dėl kelio remonto prisidėti puse sumos tai yra 50×50. Tokią praktiką savivaldybės naudoją.

Susitikimo pabaigoje Povilas Urbšys neprižadėjo išspręsti visų problemų, tačiau pažadėjo įsigilinti į situaciją ir padėti susidariusias problemas spręsti. Taip pat patarė dėl kai kurių klausimų kreiptis į savo išrinktus seimo narius ir prašyti pagalbos.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis


 

entry-utility-prep entry-utility-prep-cat-links

Seime įvyko pasitarimas sodininkų klausimais

2017 m. balandžio 19 d. Seime įvyko Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais. Pateikiama santrauka.


2017 m. balandžio 19 d. Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas Seime sodininkų bendrijų klausimais

Susirinkime dalyvavo:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacija, patarėja savivaldybių asociacijos klausimais
Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas; Marius Normantas – Aplinkos ministerijos Statybos teritorijų planavimo departamento direktorius;
Arvidas Zulonas – Vyriausybės Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus patarėjas;
Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja;
Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas;
Romasis Vaitiekūnas – Vilniaus susivienijimas sodai pirmininkas;
Romualdas Šeštakauskas – Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas;
Valentinas Grumbinas – Seimo nario Roko Žilinsko padėjėjas
Jūratė Truncienė, Janina Gadliauskienė – Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėjos

Seimo narys Kęstutis Bacvinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad sodininkų bendrijų problemos keliamos ne pirmi metai ir dėl tam tikrų priežasčių nesprendžiamos, pakvietė visus pasisakyti.

Romasis Vaitiekūnas sakė, kad sodininkų bendrijų problemos nebenaujos ir sodininkų bendrijos daug dirbo tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Vyriausybe. Aplinkos ministerija dėl kelių perdavimo savivaldybėms parengė programą ir įstatymo pakeitimus, tačiau Vyriausybė teisės aktų iki dabar nepatvirtino. Jis pasiūlė sodininkų bendrijų įstatymą peržiūrėti iš naujo, atkreipiant dėmesį į sodininkų iškeltas problemas, nes vykstant teisiniams ginčams vis kas nors užkliūva ir jiems tenka grįžti prie įstatymo atskirų nuostatų. Pagal R. Vaitiekūną tai yra nesolidu ir įstatymas taisytinas iš esmės.

Juozas Ravinis pritarė R. Vaitiekūno išsakytoms mintims ir nurodė, kad pagrindine problema yra sodininkų bendrijų integravimas į bendrą vietos savivaldos valdymo struktūrą. Jo manymu, iš pradžių reikėtų savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius, o vėliau skirti lėšų jų priežiūrai.

Romualdas Šeštakauskas susirinkusiems priminė, kad dar 2013 metais buvo apie tai kalbėta ir priimtos pataisos. Jis nurodė, kad šiai dienai nėra parengtos programos, nėra atlikti sodų bendrijų teritorijų kadastriniai matavimai, nėra parengtos metodikos dėl bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms. Tačiau jo įsitikinimu sodininkai negali savo problemų permesti kitiems, o jas turi spręsti patys. Šiandien kalbama apie 15000 kilometrų sodininkų bendrijų vidaus kelių, kuriuos reikia perduoti savivaldybėms. Jo manymu, niekas negali paaiškinti kaip pradėti procesą, suformuoti kelius ir baigti ginčus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų. Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kol keliai neįteisinti, bendrijos negali rinkti mokesčių ir juos tvarkyti savo pajėgomis.

Valentinas Grumbinas pažymėjo jog sodininkų bendrijų teritorijos yra pažymėtos savivaldybių bendruosiuose planuose ir ten nurodyta bendra teritorija. Tačiau sodininkų bendrijų valstybinėje bendro naudojime teritorijoje nėra išskirti keliai, vandens telkiniai, želdynai. Problema ta, kad sodininkų bendrijų keliai, kaip inžineriniai statiniai nėra sodininkų bendrijų nuosavybė, o savivaldybėms galima perduoti tik atitinkamai suformuotus ir įregistruotus teritorijų planavimo kadastro dokumentuose. Vyriausybė dar 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą, kuriame sodininkų bendrijų turimi generaliniai planai prilyginti teritorijų planavimo dokumentams ir atitinkamai įregistruoti. Tačiau Aplinkos ministerija sodininkų turimų generalinių planų nepripažįstą ir jų neregistruoja.

Aušra Kalantaitė iš pasisakiusių susirinkime suprato, kad yra svarstomos dvi galimybės, kurių viena – savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius kaip patį statinį neformuojant jiems žemės sklypo ir antra, perduoti kelius kartu su žemės sklypu. Jos įsitikinimu yra galimi kadastriniai matavimai ir galimas valstybinės bendro naudojimo žemės registravimas. Problema ta, kad nėra patvirtintos programos ir nėra lėšų jai įgyvendinti. Galima, neformuojant naujo žemės sklypo, o pasinaudojant sodų generaliniais planais, pertvarkymo projektais, kuriuose nurodyti keliai, perduoti savivaldybėms. Reikėtų priimti sprendimą ar kaip prieš 3 metus buvo nutarta formuoti tuos klypus ar ne, ar juos perduoti pagal turimus teritorijų planavimo dokumentus.

Vidmantas Bezaras prisipažįsta, kad šiuo klausimu negali tarp institucijų pasiekti sutarimo. Jis nurodė, kad buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo parengti projektai. Tačiau tai problemų neišsprendė ir jo skyrius dėl to jau prarado net du darbuotojus. Jis pažymi, kad jau 2010 metais Sodininkų bendrijų įstatyme buvo priimta nuostata sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms. Vėlgi, perduoti tam tikras funkcijas savivaldybėms, neskiriant finansavimo sukelia prieštaravimus. Yra numatyta tvarka kaip perduoti žemę ir tvarka kaip perduoti nekilnojamąjį turtą, bet kokiais kriterijais remiantis savivaldybės turėtų perimti apie 2000 kelių, atkarpų. Aplinkos ministerija pateikusi programą Vyriausybei, gavo atsakymą, kad Vyriausybė tokių programų netvirtins. Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai programą pasitvirtinti pačiai. Ministerija programą peržiūri ir taiso kas yra ne taip padaryta. Taip pat mano, kad tvirtinant programą, matyt, reikėtų numatyti ir lėšas. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes prašydama nurodyti kokių koks būtų lėšų poreikis perimant sodininkų bendrijų kelius. Savivaldybės vien kadastriniams apmatavimams pareikalavo iki 50 mln litų. V. Bezaras pažymėjo, kad sodininkų bendrijas, kurių yra 1800 ir 1200 sklypų galima skirstyti pagal kategorijas:
1 ) miestų teritorijose esantys sodai, virtę gyvenamaisiais kvartalais;
2) prie miestų ribos esantys sodai, atsiradę ant virsmo ribos;
3) rekreacinės paskirties sodai, kuriuose ilsimasi tik vasarą;
4) sodai esantys prie nedidelių miestelių, kuriuose sodininkai savo veikla papildo maisto atsargas

V. Bezaras atkreipė dėmesį į tai, kad vyriausybė negali diktuoti sąlygų savivaldybėms, nes pastarosios yra savarankiškos institucijos, veikiančios pagal Vietos savivaldos įstatymą ir įgyvendinančios joms priskirtas funkcijas ir pažymėjo, kad dėl svarstomų sodininkų problemų toliau tarsis Vyriausybėje.

Arvidas Zulonas nurodė, kad naujai Aplinkos ministerijos pateiktam sodininkų bendrijų įstatymo projektui Vyriausybės kanceliarijos teises departamentas pateikė nemažai pastabų, į kurias jie gavo tik neoficialią derinimo pažymą. Kai Aplinkos ministerija pateiks oficialią pažymą, tuomet svarstys vyriausybės pasitarime.

Vida Ablingienė paminėjo, kad savivaldybės situaciją supranta ir sutinka jog sodininkų bendrijų kelių daugiau nėra kam prižiūrėti. Tačiau gauti daug kilometrų papildomų kelių ir negauti priežiūrai tam finansavimo yra tiesiog neįmanoma. Tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek Konstitucinio teismo išaiškinime tokios situacijos netoleruotinos. Kai kurie sodininkų bendrijų atstovai minėjo, savivaldybių asociacija irgi klausė kodėl Aplinkos ministerija nepabandė dar kartą teikti finansavimo programą? Mano, kad neišsprendus finansavimo, niekas iš vietos nepajudės.

Valentinas Grumbinas reaguodamas į V. Bezaro pasisakymą atkreipė dėmesį į Aplinkos ministerijos teikto Vyriausybei sodininkų bendrijų įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame kalbama apie vidaus kelius ir nurodo jog išbraukus žodį „vidaus“ liktų tik keliai ir tuomet pagal jį, savivaldybės galėtų juos perimti.

Marius Narmontas stebėjosi, kad per 3 metus minėtų problemų nebuvo galima išspręsti. Tvarka dėl kadastrinių matavimų yra nustatyta.

Vida Ablingienė į V. Grumbino klausimą kaip savivaldybės perima kelius savo žinion bendra tvarka, atsakė, savivaldybės perima kelius pagal 1994 metais priimtą Valtsybės turto savivaldybėms perdavimo įstatymą.

Kęstutis Bacvinka apibendrindamas kalbėjusių išsakytas mintis pastebėjo, kad sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms mechanizmas veikia. Tačiau jei kažkas kažkur neatidirbta, reikia tobulinti tuos procesus arba spręsti pavienius atvejus individualiai. Galima sudaryti darbo grupę. Taip pat pabrėžė jog įgyvendinti kelių perdavimą savivaldybėms ir jų priežiūrą be atitinkamo finansavimo neįmanoma ir pažadėjo toliau tuo rūpintis.

entry-utility-prep entry-utility-prep-cat-links

Sodininkų problemos ignoruojamos

Laikraštyje „Šiaulių Naujienos” 2017-04-04 publikuotas Dianos Janušaitės straipsnis „Sodininkų problemos vis dar ignoruojamos“ (pateikiamas žemiau).


Artūro STAPONKAUS nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių miesto ir rajono sodų bendrijų gyventojai jau kurį laiką skundžiasi prastais keliais ir duobėmis nusėtomis gatvėmis. Jų netenkina vandentiekio bei nuotekų sistema, kuri kai kur yra gerokai pasenusi. Sodininkai teigia, kad savų lėšų nepakanka infrastruktūros gerinimui, ir prašo, jog sodų bendrijos būtų integruotos į miesto ir rajono teritorijas, o savivaldybės perimtų kelių tvarkymo, vandentiekio ir gatvių apšvietimo darbus. Tačiau panašu, kad kol kas tai tik sodininkų svajonės.

Jaučiasi niekam nereikalingi

„Sodininkų bendrijose įsikūrę ir nuolatos gyvenantys Lietuvos piliečiai šiuo metu yra visiškai atskirti nuo visų vykstančių šalyje integracinių procesų, t. y. šios teritorijos nėra įtraukiamos rengiant savivaldybių teritorijų planavimo bei infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybės neskiria jokios paramos sodininkų bendrijų infrastruktūrai įrengti, gerinti ar prižiūrėti. Sodininkų bendrijos neturi galimybės kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir pan.“, – Šiauliuose vykusiame sodininkų susitikime kalbėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis.

Jis sakė, kad Lietuvos piliečiams, nuolatos gyvenantiems sodų bendrijų teritorijose ir mokantiems visus nustatytus mokesčius, nesudaroma galimybė integruotis į bendrą miesto ar rajono savivaldybės teritoriją kaip gyvenamajai vietovei ir naudotis tomis paslaugomis, už kurių teikimo organizavimą yra atsakingos vietos savivaldybės. Dėl to sodininkai jaučiasi niekam nereikalingi.

Jis priminė, kad šios diskusijos jau vyksta ne pirmus metus. Jau anksčiau buvo surastas kompromisinis sprendimas dėl sodininkų bendrijose esančių kelių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, kuris nereikalautų papildomų biudžetinių lėšų ir spręstų atsakomybės klausimus dėl valstybinės žemės, skirtos kelių įrengimui, administravimo.

Dėl šių diskusijų ir pasitarimų Aplinkos ministerija parengė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą, bei suderino su suinteresuotomis šalimis ir institucijomis.

„Deja, po ilgo ir daug pastangų reikalaujančio darbo ir išeičių ieškojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės departamentas, nesigilindamas į esamą situaciją ir nevertindamas projektu siūlomo teisinio reglamentavimo perspektyvų, pateikė neigiamą išvadą minėtam projektui. Tačiau vis dar tikimės, kad šis projektas bus persvarstytas“, – sakė J. Ravinis.

Tikisi savivaldybių paramos

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose Algirdas Jakštas savivaldybių atstovus ragino aktyviau remti sodininkus bent jau už surinktą pajamų mokestį.

„Sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugeliui žmonių gyvenamoji vieta. Šiuo metu Šiaulių miesto sodų teritorijose gyvena daugiau kaip 2 proc. šiauliečių. Sodininkų bendrijoms, esančioms Šiaulių miesto ar Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose, visi reikalavimai ir teikiamos paslaugos iš savivaldybių turėtų būti vienodos, kaip ir visame Šiaulių mieste ar rajone. Tačiau taip nėra.

Savivaldybės iš visų dirbančiųjų surinkto pajamų mokesčio formuoja savo biudžetą, bet iš šio biudžeto nieko neskiria esamų sodų teritorijų vystymui“, – pabrėžė A. Jakštas.

Jis akcentavo, kad sodininkai lygiai su visais Lietuvos Respublikos piliečiais renka miestų, rajonų savivaldos atstovus. Renka ir Lietuvos Respublikos Seimą. Tačiau iki šiol neaišku, kodėl visi šie išrinktieji nėra vienodai teisingi savo rinkikams, kodėl iki šiol diskriminuojami sodų teritorijose gyvenantys šiauliečiai.

Įstatymo 28 straipsnio punktas Nr. 2 numato, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.

Ketvirtas punktas teigia, kad bendrijoms remti savivaldybėje gali būti sudaroma specialioji programa. Jos sudarymo ir lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į sodininkų bendrijų pageidavimus.

„Manytume, kad svarstant miesto ar rajono tarybose biudžetus turėtų būti numatyta lėšų dalis sodų teritorijų infrastruktūros vystymo finansavimui. Šis procentas turėtų būti susietas su čia gyvenančių žmonių skaičiumi“, – sakė A. Jakštas.

Susitikimo metu LSBA nariai taip pat siūlė sudaryti nuolat veikiančią Seimo komisiją, į kurios sudėtį būtų įtraukti skirtingų Seimo komitetų atstovai, sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams spręsti, vykdant viešojo administravimo institucijų parlamentinę kontrolę. LSBA manymu, komisijos pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti glaudus bendradarbiavimas su sodininkams atstovaujančiomis asociacijomis, siekiant integruoti sodų bendrijas į miestų ar rajonų teritorijas.

Neturi pakankamai lėšų

Šiaulių rajono savivaldybės atstovai paaiškino, kad viską įgyvendinti ne taip paprasta. Tikėtis, kad savivaldybės greit perims sodų kelius, neverta. Žodžiu, kelias yra statinys, o norint jį kažkam perduoti pirmiausia reikia jį turėti. Padėtį apsunkina ir tai, jog Vyriausybės nutarimo projektai yra nuolatos keičiami.

Štai pirminiame variante buvo rašoma,  kad kelius inventorizuos sodininkai, o vėliau galės juos perduoti savivaldybei. Po to atsirado švelnesnis variantas, kuriame rašyta, kad Vyriausybė sukurs programą, pagal kurią sodininkams nereikės mokėti už kelių inventorizavimą, bet bus daromos kelios bylos ir tada kelius perims savivaldybė. Trečiajame variante parašyta, kad kelius turės perimti savivaldybė, o apie inventorizavimą neberašoma.

Kitaip tariant, jeigu dabar savivaldybė sodininkų kelius įtrauktų į savo kelių sąrašą, tuomet savivaldybė už savo lėšas turėtų inventorizuoti šiuos kelius. O šiandien vienas kilometras kelio ar gatvės kainuoja apie 300 eurų. Žodžiu, savivaldybė negali prisiimti sodų kelių priežiūros, nes visa tai pernelyg brangiai kainuoja.

„Savivaldybė negali prižiūrėti sodininkų kelių, nes Kelių direkcijos sutartyse ir visose dokumentuose, kurie skiria pinigus savivaldybei, yra labai aiškiai parašyta, kad galima investuoti pinigus tik į savo turtą. Sodininkų kelių mes neturime, tai mes negalime jų remontuoti, kitaip atsidursime patys žinokite kur. Tuo tarpu kelius, skirtais privažiuoti pas sodininkus, prižiūri ir jais rūpinasi seniūnijos bei seniūnai“, – kalbėjo Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis.

Mero pavaduotojas priminė, kad už kelių perėmimą atsakinga savivaldybės taryba. Vienas meras ar mero pavaduotojas negali nieko padaryti: „Mes negalime daug ko padaryti net ir turėdami pakankamai lėšų, nes viską apriboja įstatyminė tvarka. Tačiau jeigu keliai atsidurs pas mus, mes jais rūpinsimės, bet negalvokite, kad vos tik juos įsigijus, pasimatys efektas, nes lėšų nėra ir daugiau jų neatsiras.“

Ministerijoms nepavyksta susikalbėti

Tuo tarpu Seimo Aplinkos komiteto narys Kęstutis Bacvinka apgailestavo, kad sodininkų problemomis pradėjo domėtis tik prieš mėnesį, nes iki šiol turėjo skubesnių reikalų, pavyzdžiui, reikėjo svarstyti klausimus dėl urėdijų reformos.

„Prisipažinsiu, nespėjau paruošti namų darbų, tačiau čia esu tam, kad išklausyčiau ir įsiklausyčiau į jūsų bėdas“, – tikino K. Bacvinka.

Jis kalbėjo, kad įstatymus iš tiesų būtų galima patobulinti, pavyzdžiui, žodžius: „savivaldybė gali remti“, pakeisti į „remia“, tačiau anot jo, tai praktiškai nieko nepakeistų, nes permainoms savivaldybės neturi pinigų.

Aplinkos komiteto nario nuomone, didesnių rezultatų būtų pasiekta, jeigu LR ministerijos pradėtų tarpusavyje aktyviau komunikuoti: „Pastebiu, kad pagrindinis nesusikalbėjimas yra tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, reikia suvesti šias dvi ministerijas prie vieno bendro stalo, kad jos vieną kartą sutartų, kokias funkcijas atlieka, o ar pavyks tai padaryti ir kaip seksis, nežinau.“

J. Ravinis kalbėjo, kad sodininkų problemos yra ignoruojamos (Artūro STAPONKAUS nuotr.)

J. Ravinis kalbėjo, kad sodininkų problemos yra ignoruojamos (Artūro STAPONKAUS nuotr.)

Sodų bendrijų gyventojai domėjosi, kada bus pradėtos spręsti jų problemos (Artūro STAPONKAUS nuotr.)

Sodų bendrijų gyventojai domėjosi, kada bus pradėtos spręsti jų problemos (Artūro STAPONKAUS nuotr.)


Šaltinis: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/33663-sodininku-problemos-vis-dar-ignoruojamos.html

entry-utility-prep entry-utility-prep-cat-links

Kreipimasis į LR Seimą ir Vyriausybę

LSBA 2017-03-15 kreipėsi į LR Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir LR Ministrą Pirmininką S. Skvernelį dėl „Sodininkų įstatymo”. Rašto tekstas pateikiamas.


2017-03-15 Nr. 17-6

Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (toliau – LSBA), siekdama užtikrinti sodininkų bendrijose gyvenančių Lietuvos piliečių ir teritorijų visapusę integraciją bei interesų gynimą, atkreipia Jūsų dėmesį į vykstančius procesus svarstant, derinant ir priimant teisės aktus, mažinančius sodininkų bendrijose gyvenančių asmenų socialinę atskirtį.

Pažymėtina, kad sodininkų bendrijose įsikūrę ir nuolatos gyvenantys Lietuvos piliečiai šiuo metu yra visiškai atskirti nuo visų vykstančių šalyje integracinių procesų, t.y. šios teritorijos nėra įtraukiamos rengiant savivaldybių teritorijų planavimo bei infrastruktūros plėtros planus, savivaldybės neskiria jokios paramos sodininkų bendrijų infrastruktūrai įrengti, gerinti ar prižiūrėti, sodininkų bendrijos neturi galimybės kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos, ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir stebint esamą situaciją akivaizdu, kad piliečiams nuolatos gyvenantiems sodų bendrijų teritorijose ir mokantiems visus nustatytus mokesčius, nesudaroma galimybė integruotis i bendrą miesto ar rajono savivaldybės teritoriją kaip gyvenamajai vietovei ir naudotis tomis paslaugomis už kurių teikimo organizavimą yra atsakingos vietos savivaldybės.

Pažymėtina, kad po beveik keturis metus vykusių diskusijų su Aplinkos ministerija, Seimo Aplinkos komitetu, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetu, Seimo nariais bei darbo grupėse, kuriose dalyvavo visos sodininkų bendrijas atstovaujančios organizacijos, buvo surastas kompromisinis sprendimas dėl sodininkų bendrijose esančių kelių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, kuris nereikalautų papildomų biudžetinių lėšų ir spręstų atsakomybės klausimus dėl valstybinės žemės skirtos kelių įrengimui administravimo. Šių diskusijų ir pasitarimų pasekmėje Aplinkos ministerija parengė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą „Dėl Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas“ (šiuo projektu siūloma sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą), bei suderino su suinteresuotomis šalimis ir institucijomis. Deja, po ilgo ir daug pastangų reikalaujančio darbo ir išeičių ieškojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės departamentas, nesigilindamas į esamą situaciją ir nevertindamas Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo perspektyvų, pateikė neigiamą išvadą minėtam projektui, kuri turės lemiamos įtakos svarstant šį Projektą Vyriausybės posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, prašome Seimo ir Vyriausybės, atkreipti dėmesį į šio Projekto svarbą, priimant sprendimus Vyriausybėje dėl tolimesnės eigos, ir sudaryti galimybę jį svarstyti Seimo komitetuose, kurie yra susipažinę su esama situacija ir laukia kol Vyriausybė parengs ir pateiks šį įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimui.

Esant poreikiui, mūsų Asociacijos narys Žilvinas Klimka, galėtų dalyvauti pasitarimuose aptariant Projektą bei atsakyti į kylančius klausimus.

Pagarbiai,

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis

entry-utility-prep entry-utility-prep-cat-links

Politikams ne visi žmonės – žmonės

Dienraštyje „Respublika“ 2016-07-24 publikuotas Gitanos Markovičienės straipsnis „Politikams ne visi žmonės – žmonės“ (pateikiamas žemiau).


Teisininkai ir politikai netyčia prasižengusiems žmonėms nuolat kartoja: „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Fiziniai asmenys už įstatymų nepaisymą baudžiami visu griežtumu, o štai valstybės institucijos, pasirodo, teisės aktų gali visiškai nepaisyti. Nebaustinai.

Valstybės institucijos, prisidengdamos vien tuo, kad kelius perduoti įmanoma tik atlikus kadastrinius matavimus, o tam trūksta pinigų, nevykdo įstatymo.

Teko kalbėtis su keliais sodininkų bendrijų gyventojais. Pasirodo, jie turi daug problemų, apie kurias kiti žmonės nė nežino. Viena iš pagrindinių problemų susijusi su tuo, kad Vyriausybė ir ministerijos nesilaiko dar 2014 m. gruodį Seimo priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos.

Jų esmė tokia. Pataisos numato, kad savivaldybės turi perimti sodininkų bendrijų kelius, o Vyriausybė turėjo iki 2015 m. vidurio parengti minėto įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Tačiau tai nepadaryta iki šiol. Vyriausybė į terminus gal ir būtų „įtilpusi“, tačiau ministerijos, su kuriomis viską reikėjo derinti, vis delsė, galop, anot sodininkų, nuspręsta, kad įstatymui vykdyti nėra pinigų.

Kodėl? Pasirodo, sodininkų bendrijų kelius savivaldybėms perduoti nėra paprasta. Formaliai žiūrint, reikia atlikti kadastrinius matavimus, o tai kainuotų dešimtis, jei ne šimtus milijonų eurų. Jų nenori skirti nei ministerijos, nei savivaldybės. Nors Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija siūlo kelius savivaldybėms perduoti be jokių formalumų.

Tada Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, į kuriuos kreipėsi sodininkai, sugalvojo paprastesnį būdą, kaip savivaldybes priversti prižiūrėti ir sodininkų bendrijose esančius kelius, nes dabar jie žiemą nevalomi, vasarą negreideriuojami ir t.t. – esą tai pačių gyventojų reikalas. Sumanyta į Vietos savivaldos įstatymą įrašyti nuostatą, kad minėtų kelių priežiūra yra savivaldybių funkcija. Seimas tam pritarė, tačiau turėjo paprašyti Vyriausybės išvados. Ši savo ruožtu atsakymą turėjo suderinti su ministerijomis. O čia viskas ir įstrigo. Minėtos nuostatos likimas neaiškus iki šiol.

Daug kam gal atrodo, kad tai iš tiesų tėra problema sodininkų, kurie į sodus esą atvažiuoja tik pailsėti. Tačiau taip nėra, o ir įstatymas tą liudija. Tas pats Sodininkų bendrijų įstatymas nurodo, kad sodininkų bendrija yra ne tik poilsio, bet ir gyvenamoji vieta savivaldybių teritorijoje, todėl visos paslaugos sodininkų bendrijų gyventojams turėtų būti teikiamos tokios pat kaip ir gyvenantiesiems miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Deja, taip nėra. Savivaldybių ir seniūnijų veikla baigiasi ties sodininkų bendrijų teritorijų riba, tenykščių kelių būklė joms nerūpi.

O turėtų rūpėti, nes sodų bendrijų gyventojai yra tokie patys mokėtojai kaip ir gyvenantieji miestuose, kaimuose ar gyvenvietėse. Kaip žinome, pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis, kurį sodininkai moka kaip ir visi kiti. Tačiau visi kiti gali prie namų privažiuoti nuvalytais keliais, o sodininkai – ne. Tai gal tada atleiskime juos nuo mokesčių savivaldybei? Gal tegu jie moka tik už paslaugas, kurias gauna – sveikatos draudimo mokestį, „Sodros“ mokestį ir pan.? Juk, pavyzdžiui, iš duoną parduotuvėje perkančio žmogaus niekas nereikalauja susimokėti ir už pieną ar sviestą, jei jų neperka. Tačiau valstybės institucijos, prisidengdamos vien tuo, kad kelius perduoti įmanoma tik atlikus kadastrinius matavimus, o tam trūksta pinigų, nevykdo įstatymo ir neįpareigoja savivaldybių rūpintis sodininkų bendrijų keliais.

Istorijos moralas labai paprastas. Už tokius dalykus fizinis asmuo būtų patupdytas už grotų, o valstybės institucijos, spjaunančios į įstatymą, sau kuo ramiausiai dirba toliau, nė nuo vieno valdininko ko galvos nė plaukas nenukrito.


Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro_ziniu_redakcijos_skiltis/politikams_ne_visi_zmones__zmones/

entry-utility-prep entry-utility-prep-cat-links