LR APLINKOS MINISTERIJA
2011-02-23
DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO
Išnagrinėję Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos kreipimąsi ir keliamas problemas, pagal kompetenciją teikiame informaciją.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimas.
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teises aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip bendrojo intereso paslaugų, teikimą yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin.,2006, Nr. 82-3260) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin.,1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. lI3-4290).
Vadovaujantis šiais teises aktais, geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), o savivaldybių tarybos vykdo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybes (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto nuostatas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.
Savivaldybės, įgyvendindamos minėtus teises aktus, turi organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtrą taip, kad iki 2015 m. sausio 1 d. 95 %o savivaldybių gyventojų būtų aprūpinami paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnis). Savivaldybes, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą gyventojams, vadovaujasi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais (Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnis; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio I dalis), kuriuose turi būti nurodytos infrastruktūros plėtros kryptys ir etapai mieste, gyvenvietėse, sodų bendrijose, darbų vykdymo terminai ir reikalingos investicijos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybių pareiga nurodyti kada ir kokiais būdais tam tikrose savivaldybių teritorijose (mieste, gyvenvietėje, kaimo vietovėse, sodų bendrijose) gyventojai bus aprūpinti bendrojo intereso geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Informuojame, kad savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus turėjo parengti iki 2008-06-30. Iki 2011-01-31 minėtus planus turėjo patvirtinusios 37 savivaldybės.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų nepertraukiamą teikimą taip pat reglamentuoja kokybės paslaugų reikalavimai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2006 m gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. D1-639 „Dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin.,2007, Nr. 16- 593). Pagal šių reikalavimų 9 punktą vandens tiekėjas turi surinkti abonentų(vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį, t.y. teikiant vandens paslaugas vandens tiekimo įmonė sodų bendrijoms, privalo surinkti ir tvarkyti vartotojų buityje susidarančias nuotekas.
Vadovaujantis LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo l8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmones ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka (Žin.,2007, Nr. 15-532) arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.).
Norint paspartinti vandentvarkos ūkio plėtrą, Aplinkos ministerijos iniciatyva 2010 m. kovo
men. sudaryta neformali Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo grupė vandentvarkos plėtrai koordinuoti. 2010 m. darbo grupes posėdžiuose taip pat dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Valstybes kontrolės atstovai. Vienu iš kertinių darbo grupės uždavinių – ieškoti būdų paskatinti ir sudaryti sąlygas gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, užtikrinti paslaugų prieinamumą skleisti gerąją atskirų savivaldybių patirtį siekiant ES finansiniuose memorandumuose nustatytų tikslų. Siekiant spręsti Lietuvos sodų bendrijų problemas, susijusias su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra, sodų bendrijose kylančias vandens paslaugų organizavimo problemas numatoma svarstyti tarpžinybinės
darbo grupės vandentvarkos ūkio plėtrai koordinuoti posėdžiuose 2011 m.
Informuojame, kad Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma nustatyti vandens tiekimo įmonių licencijavimo, kainodaros, infrastruktūros išpirkimo priemones, įpareigoti savivaldybes ir vandens tiekimo įmones užtikrinti individualių nuotekų tvarkymą ir kt.
Apibendrindami pažymime, kad savivaldybės, įgyvendindamos minėtus teises aktus ir būdamos atsakingos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kaip bendro intereso paslaugą teikimo organizavimą turi sudaryti sąlygas visiems gyventojams (nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos) gauti šias paslaugas. Pabrėžiame, kad priimdamos sprendimus sodų bendrijų teritorijose leisti statytis gyvenamuosius namus, savivaldybės iš esmes nustato, kad sodų teritorijos – gyvenamosios teritorijos, kuriose pagal minėtą įstatymą reikalavimus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra – savivaldybių pareiga.
Atlieku tvarkymas.
Vadovaujantis Vietos savivaldos 12in., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. l l3-42g0) ir Atliekų tvarkymo (Žin., 1998, Nr. 6l-1726; 2002, Nr. 72-3016) įstatymais, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą įskaitant ir įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo formos nustatymų ir dydžio apskaičiavimų atsakinga vietos savivaldos institucija. Pagrindinė savivaldybių institucijų užduotis šioje srityje – užtikrinti visuotiną kokybišką,vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Kiekviena savivaldybės taryba, įvertinusi realią situaciją, atsižvelgdama į specifiką, vietos sąlygas, savo bendruomenės ir atskirų jos gyventojų interesus, gali priimti teisingiausius sprendimus ir juos pagrįsti.
Sodininkų bendrijas galima prilyginti kitiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (atliekų turėtojams), todėl jos privalo naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis ir tvarkyti atliekas pagal atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės yra taikomos visiems atitinkamos savivaldybės asmenims ir nustato komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus visoje savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir toje teritorijoje esančias sodininkų bendrijas. Savivaldybės, esant reikalui, priklausomai nuo vietos sąlygų, atliekų tvarkymo taisyklėse gali reglamentuoti atliekų tvarkymo sodininkų bendrijose, nustatyti tam tikras specialias teises ir pareigas atliekų tvarkymo ir organizavimo klausimais.
Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas ,,teršėjas moka” nustato,kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Pagal minėtas nuostatas atliekų turėtoju ir mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtoju gali būti turintis atliekų ir fizinis, ir juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek sodininkų bendrija (toliau – Bendrija), tiek Bendrijos atskiri nariai, turintys atliekų galėtų būti laikomi mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojais. Pirmuoju atveju už mokesčio sumokėjimą galėtų būti atsakingas Bendrijos valdymo organas, t. y. Bendrijos pirmininkas ar Bendrijos valdyba (tuo atveju, jei Bendrijos narių susirinkimas įgalioja), antruoju atveju atsirastų kiekvieno Bendrijos nario atsakomybė.
Pažymėtina, kad kolektyvinio naudojimo konteineriai sodininkų bendrijose tiek savivaldybių,tiek jų teritorijose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikiančių atliekų tvarkytojų yra rekomenduojami ne tik dėl konteinerių pastatymo vietos stokos ir sudėtingos konteinerių priežiūros sąlygų, bet ir dėl to, kad atliekas surenkant kolektyvinio naudojimo konteineriais mažesnes atliekų tvarkymo sąnaudos ir pigesnė pati paslauga. Siekiant mažesnių administravimo kaštų ir tuo pačiu pigesnes paslaugos vartotojams, tiek daugiabučių namų savininkų bendrijų tiek sodininkų bendrijų gyventojų vardu sutartį su atliekų tvarkytoju sudaro bendrijų narių įgalioti bendrijų pirmininkai. Tokia praktika dažna savivaldybių teritorijose, kur taikoma sutarčių sistema.
Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40) 12 ir 15 straipsniais, išimtinė teisė nustatyti ir tvirtinti sodininkų bendrijų vidaus tvarkos taisykles priklauso sodininkų bendrijos narių susirinkimui. Minėtose taisyklėse gali būti nustatyti tai teritorijai būdingi specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai ir kiti būtini atliekų tvarkymo organizavimo klausimai, pvz.,sodininkų bendrijos susirinkimas gali nuspręsti naudoti kolektyvinio naudojimo konteinerius atliekų surinkimui ir kaip bendrijos nariai atsiskaitys už komunalinių atliekų tvarkymą – pagal sodininkų skaičių, pagal bendrijos narių skaičių ar kitais pagrindais. Tokiu atveju gali būti mažinami paslaugos už komunalinių atliekų tvarkymą administravimo kaštai ir tuo pačiu piginamos paslaugos vartotojams. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems mėgėjų sodo teritorijos sodininkams ir kitiems asmenims (LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 6 punktas, ir 12 str. 4 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimo už atliekų tvarkymą tema šiuo metu labai aktuali, ypač savivaldybėse, kuriose naujai įvedama rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą. Patirties stoka, vietos sąlygos, dažnai kompetencijos ir užduočių atlikimui skiriamo laiko trūkumas sąlygoja savivaldybių klaidas, iš kurių gali pasimokyti kitos savivaldybės, dar neapsisprendusios dėl atliekų tvarkymo organizavimo modelio. Aplinkos ministerija pagal kompetenciją analizuoja situaciją, koordinuoja savivaldybių veiklą ieškant sprendimų esamos sistemos tobulinimui, teikia metodinę pagalbą (pvz., išaiškinimai raštu, dalyvavimas pasitarimuose ), kuri padeda savivaldybėms įgyvendinti teisės aktuose numatytas funkcijas. Be to, šioje srityje yra atlikta tiriamųjų darbų, parengtos tyrimų ataskaitos, formuojasi teismų praktika, kas gali padėti tobulinant apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Manytina, kad komunalinių atliekų tvarkymo srityje kylančios problemos, įskaitant kylančias sodininkų bendrijose, gali ir turi būti sprendžiamos atitinkamose savivaldybės institucijose, o sprendimai priimami vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Pažymėtina, kad L R Vyriausybė 2009 m. rugpjūčio 26 d,. nutarimu Nr. 976 (Žin.,2009, Nr. 108-4539) pritarė ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Seimui pateikė Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4,25,27,28,30, 31, 34 ir 35 str. papildymo bei pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1036, kuriame siūloma patikslinti ir papildyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, nustatoma, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys yra komunalinių atliekų turėtojai, nustatoma sutarčių tarp komunalinių atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių atliekų tvarkytojų sudarymo tvarka, siūloma Aplinkos ministerijai suteikti įgaliojimus nustatyti minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus, kas turėtų sudaryti tinkamas teisines prielaidas visuotinai ir kokybiškai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai ir sureguliuoti įstatymo taikymo praktikoje kilusias problemas.
Teritorijų planavimas.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos 2010-12-19 kreipimesi į Seimą išdėstytos problemos susiformavo dėl kolektyvinės sodininkystės teritorijų išskirtinio statuso ir teisių, įtvirtintų tesės aktuose.
Prašant tiek paskiriems piliečiams, tiek sodininkų bendrijoms, atsirado įstatyminė nuostata – žemes ūkio paskirties žemėje, teritorijose, kurios buvo numatomos vien laikinam buvimui, vystant sodininkystes veiklą, leisti naudoti sodininkų namus pastoviam gyvenimui, taip pat statyti gyvenamuosius namus kolektyviniuose soduose, nors tai nebuvo kitos paskirties žeme, su visomis iš to išplaukiančiomis (taip pat ir mokesčių) pasekmėmis. Tuo pat metu kolektyvinės sodininkystės teritorijose sodininkų kolektyvams liko teisės (ir pareigos) tvarkytis tose teritorijose.
Įvertinant esamą situaciją, pirmas žingsnis į kolektyvines sodininkystės teritorijų tvarkymą, kaip miesto teritorijos, kokio pageidaujama Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos kreipimesi, – tvarkyti šių sodų teritorijas, parengiant jų planavimo detaliuosius planus, kuriuose, kaip ir kitose miesto teritorijose, būtų numatyti tokie pat infrastruktūros tinklai ir kiti elementai, jiems reikalingos teritorijos, išskirtos kolektyvines sodininkystes teritorijose. Šiuo atveju sodininkų bendrijos galėtų parodyti iniciatyvą ir imtis planavimo organizatoriaus pareigų tokiems savo teritorijų planams rengti. Tam yra reikalinga teisinė bazė. Deja, minėtas skirtingas teisinis kolektyvinės sodininkystės teritorijų statusas, palyginti su kitomis miesto teritorijomis, ir toliau apsunkina nuoseklų jų tvarkymą vienodais pagrindais.
Savo ruožtu savivaldybės, rengdamos savo teritorijos bendrąjį ir specialiuosius planus, turi kompleksiškai numatyti reikalingų inžinerinių tinklų plėtrą visoje savivaldybės teritorijoje, taip pat
ir kolektyvinės sodininkystės teritorijose.
Pasirašo
Aplinkos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas
