Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių ginče, mieste ar Gustonyse turėtų iškilti tarptautinė „Rail Balticos“ geležinkelio stotis, padėtas taškas.
Susisiekimo ministerija priėmė galutinį sprendimą dėl būsimosios stoties vietos.
Panevėžyje, netoli miestą juosiančio aplinkkelio, jau po kelių metų stos „Rail Baltica“ vėže lekiantys greitieji traukiniai.
„Susisiekimo ministerija pritarė tarptautinei keleivių stočiai vakarinėje miesto dalyje su sąlyga, kad bus ieškoma geresnių sprendinių, iš esmės nenukrypstant nuo bendrosios koncepcijos“, – „Sekundei“ pakomentavo bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas.
Anot jo, detalizuojant sprendinius bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti kuo daugiau namų, trasą pastumiant į seniai nenaudojamo siaurojo geležinkelio teritoriją.
„Sveikinu tokį valstybišką, neabejotinai – strateginės svarbos ministerijos sprendimą. Objektyvi analizė, faktų ir argumentų vertinimas ir jais grįstas pasirinkimas turės didžiulės įtakos ne tik Panevėžio miesto, bet ir viso regiono vystymuisi. Būtent šis projektas ir dėmesys regiono poreikiams yra veiksmais grįstos regioninės politikos pavyzdys. Esu tikras, kad ir mes, ir Panevėžio rajono savivaldybė veikdami drauge padarysime viską, kad „Rail Baltica“ atneštų maksimalias naudas verslo aplinkai, gyventojams ir svečiams, o Panevėžio regionas taptų svarbia transeuropinės traukinių vėžės dalimi“, – ministerijos sprendimą pakomentavo Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Iš Panevėžio – į Europą
„Rail Balticos“ projekto rengėjai Panevėžyje matė tris geležinkelio vėžės alternatyvas. Pagal antrąją ir trečiąją siūlyta tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, pagal prioritetine įvardytą pirmąją – Panevėžio mieste, greta aplinkkelio.
Keleivių stotis šalia miesto aplinkkelio, pasak ekspertų, atvertų galimybę turėti vieną transporto mazgą: iš tos pačios stoties būtų galima traukiniais dabartine vėže keliauti Klaipėdos, Šiaulių, Kupiškio, Rokiškio, Daugpilio kryptimis, o naujuoju „Rail Balticos“ geležinkeliu pasiekti Taliną, Rygą, Vilnių, Kauną, Varšuvą.
Gelbės apgriuvusio siauruko sąskaita
Dar rugsėjo pradžioje projekto rengėjai ir ministerijos atstovai Panevėžio rajono savivaldybėje pristatė galimybę, kaip iš 53 numatytų griauti statinių, patenkančių į „Rail Balticos“ teritoriją, išsaugoti maždaug pusę.
Tam, kad būtų išsaugota bent dalis statinių, būsimąją vėžę nuspręsta patraukti arčiau siaurojo geležinkelio.
Šitaip europinė geležinkelio vėžė nutoltų nuo sodininkų bendrijos „Šilas“ ir būtų išsaugoti 23 namai.
Nors siaurukas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jau tada ir projekto rengėjai, ir Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, jog toks statusas neturėtų tapti kliūtimi.
„Šiuo klausimu jau turime gerosios praktikos. „Rail Baltica“ kitoje vietoje yra kirtusi siaurąjį geležinkelį ir su Kultūros paveldo departamentu buvo rasti sprendimai“, – tuomet komentavo M. Kaušylas.
Ši siaurojo geležinkelio atkarpa, vedanti nuo Panevėžio iki Biržų, seniai nė iš tolo nepanaši į valstybės saugomą – bėgiai apaugę krūmokšniais, per Sanžilę vedantis geležinkelio tiltas avarinės būklės.
